Kas pasiteisino ir ką naudojame iki šiol, o ko visai neprireikė.

---

Ruošiantis priimti naują šeimos narį turėjau gal 100+ bookmark’ų, ko reikės ir/arba gali prireikti. Dalis iš jų buvo pasikartojantys daiktai, tik kito prekės ženklo ar kitokių savybių kaip spalva, ilgis, dydis, ir pnš. Kai kas buvo iš karto numatyta ant išaugimo arba ateičiai, kaip pavyzdys: didesnis narvas, didesnio dydžio lietpaltis, papildomas antkaklis. Bet pagrindas kas buvo būtina atrodė taip:

• narvas – patogiausiai su pertvara, kad palaipsniui augant šuniui galėtume didinti vietos plotą
• pledas ar minkštas patiesimas į narvą kaip vetbedas
• antkaklis ir keli skirtingo ilgio pavadėliai – vienas 3 metrų kasdieniams pasivaikščiojimams, 10 metrų atsikvietimui mokyti ar daugiau laisvės duoti, trumpesnis 1.5 – 2 metrų vizitams pas vet. gydytojus, pamokoms ar namuose kai reikia drausmės. Taip pat, mums labiausiai pasiteisino vandeniui atsparūs, guminiai pavadėliai – po miškų ar pliurzių labai patogu greitai praplauti po vandeniu
• kokybiški maišeliai ekskrementams – nėra nieko blogiau, nei plyštantis maišelis kai dar tik renki savo šuns turtus ir išsimoziji save ar savo drabužius
• vandens dubenėlis ir maisto laižymo kilimėliai, kong’ai
• guminukai ir pirmieji graužalai – įvairūs puppiams skirti guminiai žaislai dantims pasikasyti, taip pat minkštesni natūralūs graužalai kaip kiškio ausytės, veršiuko šlapimo puslės lazdelės ir kt.
• talpi skanėstinė su keliais skyreliais – pasirinkimas jūsų, ar norit pirmus gyvenimo metus gyvent patogiai ir atrodyt kaip perikupas ar geriau vaikščiosit kaip teletabiai pilnom kišenėm maisto ir žaislų?
• kvapus ir dėmes šalinantis valiklis – kažkokių incidentų vistiek bus iki kol išmoks atlikti lauko reikalus, manau daugiau argumentų net nereikia
• nagų žirklutės, šukos – pradžioje pirkome paprastas metalines mini šukas, nes dar nežinojome kokio ilgio plaukas mūsų laukia ir kiek to šukavimo prireiks
• šuniškas, puppiams saugus šampūnas
• auto narvas arba krepšys
• pirmosios pagalbos vaistinėlė namams ir į automobilį – pirkome iškart paruoštą rinkinį, kurį papildėme kraujavimą stabdančiais milteliais, elastiniais tvarsčiais, tabletėmis nuo alergijos ir vandenilio peroksidu. Šis gali pasitarnauti suvalgius kažką blogo, netinkamo – sukelti vėmimui, tik reiktų nepamiršti vis patikrinti galiojimo datos ir esant reikalui pasikeisti.
• baby kamera – jei paliekate vieną namuose ar tiesiog narve, pirmomis dienomis padeda stebėti kaip šuo jaučiasi, reaguoja, ar nusiramina, be jokio tiesioginio įsikišimo ar pasivaidenimo šuniui. Ir šiaip, tokiems pergyvenantiems pawrent’ams prideda extra ramybės. Galbūt kitiems tai nėra pirmo būtinumo daiktas, bet mums labai pasiteisino

Realiai viskas, kas išvardinta yra naudojama ir iki šiol. Tiesa, narvą reikėjo dar kart upgrade’inti į didesnį, nes nesitikėjom, kad į ūgį tiek daug išaugs, ties 7 mėnesiu sėdėdamas turėjo lenkti galvą, nes nebetilpo. Tas pats buvo ir su auto krepšiu – keitėm į didesnį, metalinį auto narvą, taip buvo ir saugiau, ir patogiau keliauti didesnius atstumus. O visa kita buvo arba nenaudojama, arba neprilipo, kaip pavyzdžiui:

• guolis – pirmom dienom buvo visai nieko, bet vėliau Bozzis tiesiog pradėjo jį naikinti ir taip niekad miegot ten nenueidavo. Mieliau rinkdavosi plikas grindis, kilimą, pledą ant žemės. Ir iki dabar – guolis vis dar yra, laisvai prieinamas, bet nueina ten nebent labai trumpam – kai kažką graužia arba atsisėst kol aš dirbu, pažiūri ir toliau miegot nueina jau visai kitur. Bandėm dėti jį į narvą, kad ale minkščiau, jaukiau būtų, bet kai ponas išsiskėtęs miega kaip tikras borderkolis – jam daug geriau ant tuščio pagrindo arba plono vetbedo.
• nagų dildė (grind’eris) – kadangi nuo mažumės turėjo padidintą jautrumą bet kokiai veiklai su letenėlėmis, taip niekad ir nepanaudojom, likom prie nagų žirklių. Bandėme pažindinti su garsu, pripratinome, tačiau jam tai visvien kėlė ir vis dar kelia per daug emocijų, tad guli kažkur numestas stalčiuje.
• mygtukai – pirkome balsą įrašančius mygtukus, tikėdamiesi susikomunikuoti su Bozziu, bet jam tai nepasirodė labai įdomu. Galų gale, iš 6 mygtukų pasilikom tik vieną, kuris skirtas kai nori į lauką, nes sąžiningai jį naudoja. Na, išskyrus tuos atvejus kai mato, kad lauke sninga – tada prasideda mygtuko abuse’inimas lyg spaustų didžiausias 💩 Spoiler alert – jis tiesiog bando mus išsiprašyti į lauką pasidžiaugti sniegu. Dar kartais būna, kad pietų metu (kai mes atsisėdam valgyti) nueina spustelti, bet net nelaukęs nueina nuo mygtuko ant sofos, atsigula ir žiūri – čia taip bando lipti mums ant sąžinės, kad mes valgom, o jis ne…
• purškalai nuo parazitų – čia gal net ne purškalų problema, o mūsų lietuviškų erkių, kurios atrodo viskam užsigrūdinusios. Tiek Bozzį bandėm purkšti, tiek save – kiek lipo tos erkės, tiek lipa, tad saugomės kitomis priemonėmis.
• kartus purškalas nuo graužimo – čia yra max marketingas, kuriam prasileidau pirmom dienom, kai Bozzis atakuodavo mūsų medinį palipuką ir ignoravo visus ei, negalima. Purškalas iš natūralių aliejų, kartaus skonio, skirtas sukelti nemalonų skonį, tačiau Bozziui jis kaip tik patikdavo – kuo labiau papurkšdavom tą vieną nuskriaustą palipuko kampą, tuo dar labiau eidavo prie jo ir žiodavo savo piranijos dantis.

Taip pat, dar keli daiktai, kurie atsirado vėliau kai jau turėjome Bozzį, ne kaip pirmo būtinumo, bet pravertė ir yra naudojami:

• petnešos – kažkada vykome pasivaikščioti pažintiniu taku prie pelkių, tad norėjosi turėti kažką tvirtesnio už ko galėtume sugriebti ar patraukti į save, taip pat iš jų paprastai neišsinertų. Vėliau pradėjome naudoti ir miške dėl tų pačių priežasčių, dar prie jų lengvai tvirtinosi GPS sekiklis. Petnešas iki šiol ir naudojam tik miškui bei pasivaikščiojimams naujose gamtos vietose, kur gali pasitaikyti netikėtų situacijų. Atšilus orams norėtume išbandyti canicross’ą, tai bus dar vienas panaudojimas, bet kasdienai visad renkamės tiesiog antkaklį. Didesnėse susibūrimo vietose tikriausiai irgi pasirinktume petnešas, bet tokiose stengiamės nesilankyti – Bozziui jos kelia daug emocijų, o dėl savęs jo tikrai nekankintume ir ten nesivestume.
• GPS sekiklis – su atsikvietimu nors ir neturime problemų, bet dažnai lankantis miškuose – visko gali pasitaikyti, ypač kai vyksta gyvūnų migracijos, tad dėl šventos ramybės turime ir jį.
• lietpaltis, megztinis, striukė – gyvename rajone, tokiam kaip ir kaime, kur daug žvyrkelio, molio, pievų, nėra pėsčiųjų takų, tad prasidėjus lietui, sniegui ir kitiems smagumams labai praverčia papildomas rūbas, grįžus namo belieka tik nuplauti ar nuvalyti letenėlės. Kadangi pradėjome pratinti nuo mažens – Bozziui tie drabužiai niekad netrukdė, kartais net atrodo jam patinka mūsų šmurkšt komanda megztiniui nusiimti.
• batai – jei rūbai patinka, tai avalynė visiškai atvirkščiai, bet irgi išmokome su ja draugauti ir žiemą išsaugojome pėdutes tiek nuo sniego, ledo, tiek nuo druskų šalutinio poveikio.
• lemputė – nežinau ar reikia kažką pridurti, bet Bozzis visiškai juodas, o kai reikia tamsiu paros metu eiti neapšviestais keliais – atrodo, kad nešiesi rankoje tik tuščią pavadėlį, nes Bozzio tiesiog nematyti.
• dantų pasta ir šepetėlis – pradėjome naudoti tiesiog kaip žaidimą kai pradėjo keistis dantys, kad papildomai pamasažuoti dantenas ir pratinti prie procedūros. O ir šiaip, kartais Bozzis nekramto savo sauso maisto, nors tu ką, tiesiog susiurbia kaip siurblys, graužalais irgi visko nenuvalysi, tad stengiamės kas antra, trečia diena pravalyti.
• pėdučių vaškas ar kremas – į tą pačią žiemos temą kaip ir batai, bet aktualu ir vasarą kai praeinant įkaitusiu asfaltu, žvyru ar trinkelėmis pėdučių pagalvėlės sausėja, skilinėja, tad karts nuo karto pamasažuojame ir padrėkiname, kad nebūtų blogiau.

Galbūt kažką praleidau, kažko nepaminėjau, matyt nebuvo svarbu. Dėl žaislų nieko nerašiau, nes jų turim visą dėžę – visus Bozzis myli vienodai ir pagal nuotaiką tai vieną, tai kitą vis tamposi po namus. Žinoma, yra ir atskiri žaislai, kuriuos pasilikome tik treniruotėms – prie jų laisvo priėjimo ponas neturi, siekiam išlaikyti aukšta jų vertę 😉