Pirmoji kalnų kelionė su Bozziu – Slovakijos Tatrai.
Sugalvojome vykti į pirmą savo hike’inimo kelionę su Bozziu ir labai ekspromtu susidėliojome kelionę į Tatrų kalnus Slovakijoje. Iš pradžių buvo svarstyta Zakopanė, nes juk taip arti ir visų išgirta. O, bet, tačiau – Zakopanė dabar miršta nuo overtourism’o net ne sezono metu, o jei keliauji su keturkoju – gali pamiršti įėjimą į Tatrų nacionalinį parką.
Taigi, prasidėjo research’as ir planavimas – ką norime ir ką galime nuveikti per beveik 4 dienas. Jei tingite viską skaityti – šokite iškart į apačią prie visos sukramtytos informacijos bei tips’ų.
Iškart nė neslėpsiu, jog pradinis mūsų planas buvo daug didesnis, nei pavyko įgyvendinti dėl dviejų paprastų priežasčių:
1. net ir lengvi hike’ai pareikalavo nemažai laiko ir jėgų, nenorėjome perspausti nei savęs, nei Bozzio. Dar kartą teko įsitikinti, jog kalnuose diena iš dienos gyvenantys žmonės yra tiesiog kitaip sutverti – joks fizinis pasirengimas neparuoš jūsų kalnams taip, kaip kasdienis gyvenimas paruošė vietinius gyventojus.
2. planas buvo su alternatyviais pasirinkimais, jei oras būtų nepalankus numatytai dienos veiklai. Tai realiai taip ir įvyko 2 dienas iš eilės – teko rinktis trumpesnį žygį ar ne tokius įspūdingus vaizdus bei patirtis (vietoj kopimo į kalną užkilti keltuvu, o leistis žemyn jau savomis kojomis).
Kadangi susiplanavome atostogas taip, kad Slovakijoje būtume jau sekmadienį popiet, o išvyktume trečiadienį ryte – pirmai ir paskutinei dienai pasirinkome trumpas ir labiau pažintines veiklas, o kitoms dviems pilnoms dienoms jau po rimtą žygį arba du trumpesnius skirtingose vietose.
Tai čia mūsų planelis iš kurio rinkomės ką veikti. Kadangi apsistojome Veľká Lomnica miestelyje, tai orientavomės daugiau į tai, kas arčiau arba būtų pakeliui atvažiuojant, išvažiuojant iš Slovakijos.
- trumpas ir lengvas prasiėjimas iki krioklių maršrutu Tatranská Lomnica → Vodopády Studeného potoka
- Spiš Hrad (pilis) – viena didesnių ir arčiau esančių pilių, į kurią galimas patekimas su keturkoju
- plaukimas plaustais Dunajeco upe – būtent taip galite pamatyti ypač daug nuostabių užslėptų Slovakijos vietų, galite ieškoti per Google Maps arba tiesiai per šią nuorodą. Dėl didelio karščio mes taip ir neišbandėme šios pramogos, bet atsiliepimai puikūs, vien dėl to, kad slovakai buvo vieni pirmųjų pasiūlę plaukimą plaustais kaip turistinę atrakciją
- keli ežerai tiesiog pachill’inimui, buvom pasižymėję šiuos – Vrbicke pleso ir Palcmanska Masa. Deja, nei vieno taip ir neaplankėme, nes neužteko laiko 🙁
- iš hike’ų Aukštuosiuose Tatruose pasižymėjome šiuos:
- iki ežero Velicke Pleso maršrutu Tatranská Polianka → Sliezsky dom
- iki ežero (arba aplink jį) Popradské Pleso vienu iš maršrutų:
- traukiniu pirmyn iš stotelės Popradské Pleso
- savomis kojomis nuo ežero Štrbské Pleso. Aplink šį ežerą irgi galima apeiti, gaunasi lengvas prasiėjimas ~1h, jį ir pasirinkome kaip vakaro activity po ilgesnio žygio pirmoje dienos pusėje.
- iki ežero Skalnaté Pleso maršrutu Tatranská Lomnica → Skalnaté Pleso arba užkylant keltuvu.
- iš hike’ų Žemuosiuose Tatruose pasižymėjome šiuos:
- iki viršunės Kráľova hoľa
- iki viršunės Chopok
- iki viršunės Ďumbier arba užkilti keltuvu iki Chopok ir eiti iki Ďumbier
Aptarsiu dvi pagrindines vietas, kurioms paskyrėme daugiausiai laiko ir kurios turėjo daugiausiai kabliukų, dėl ko svarstėme – vykti ar nevykti.
Skalnaté Pleso 1,751 metrų viršūnėje
Buvom nusimatę būtent šį tašką, nes kitas populiarusis Zelene Pleso sulaukia daugiau dėmesio, tai stengiamės išvengti didelių žmonių grupių.
Tądien miestelyje lijo lietus, nusprendėme keltis keltuvu. Keturkojui reikalingas atskiras bilietas, nebent jis telpa į rankinę – taip Slovakai atskiria, kas yra didelis šuo, o kas yra mažas 🙂 Bilietus galite pirkti vietoje arba per GoPass programėlę (sutaupysite kelis eurus). Kadangi mums kilimas keltuvu gavosi kaip netikėtas sprendimas dėl pablogėjusio oro – pirkome vietoje, nes pirmadienį, ne sezono metu ir dar per lietų – žmonių nebuvo itin daug. Ir šiaip, daug kur vykome jau gerokai po 10h ir niekur neprireikė laukti eilėse ar grūstis su žmonėmis, visur savu tempu spėjome, vietą parkinguose rasdavome, tad keliauti dar pilnai neprasidėjus sezonui – labai patogu.
Pagal visas taisykles, keltuvuose šuo turi dėvėti antsnukį, tačiau lipant į keltuvą darbuotojai labiau kreipė dėmesį į tai, kad šuo turėtų bilietą. Trečią kart naudojantis keltuvu lipome be antsnukio, turėjome jį šalia jei kas – niekas nieko nesakė. Visi pasirodė labai chill šiuo klausimu – nežinau ar dėl to, kad Bozzis toks ramus ir nepavojingos išvaizdos, ar dėl to, kad mažai žmonių. Kad ir kaip ten buvo, atsarga gėdos nedaro. Antsnukis būtinas ir tam tikruose trail’uose, tačiau ženklų dėl to niekur nematėme, apart to, kad šuo turi būti su pavadėliu.
Užkilus keltuvu galite leistis akmenų ir uolienų taku aplink ežerą, galite užsukti užkandžių ir gėrimų į restoraną ar jo terasą. Jei esate be keturkojo – galite kilti ir auščiau, kitu atveju – čia yra max kiek galite pasiekti su šuniu.
Pats nusileidimas žemyn nuo šios vietos yra loterija. Jei geras oras – viskas puiku, kitu atveju, jei bent kiek palis – jis tampa tragiškas, o jūs stačiais akmenais arba žole žemyn bandysite nenusisukti sprando leidžiantis į apačią. Mums pasiekus kalno vidurį su keltuvo stotele teko nutraukti lipimą žemyn, nes taip įsilijo, kad net geri batai nepadėjo, o be lazdų nusileisti reikia turėti specialių balansavimo gebėjimų. Ai, ir dar jei yra šuo – tai balansuojat už du, patys suprantat 🙂
Bet nepasaint oro – verta aplankyti ir paganyti akis tiek aplink ežerą, tiek nuo kalno į supančius vaizdus.
Ďumbier viršūnė 2,043 metrų, kurios taip ir nepasiekėme
Žemuosiuose Tatruose rinkomės tarp trijų viršūnių išvardytų anksčiau ir likome prie šios, kadangi trail’as vedantis iki jos turėjo būti mažiausiai status ir sąlyginai lengvas.
Tiesa, Žemuosiuose Tatruose gyvena meškos ir gyvatės (European Vipers), tad šiokių tokių ekstremumų yra. Meškos aktyvios mažiau žmonių turinčiose vietose ir tam tikromis valandomis, bendra rekomendacija – einant kalbėtis ar vis išleisti kokį garsą, kad jei ir būtų netoliese – meška būtų įspėta ir turėtų laiko atsitraukti (meškos puola jausdamos grėsmę arba netikėtai nustebintos jūsų atsiradimu iš niekur nieko). Kas liečia gyvates, nors ir mažiausiai nuodingos – vistiek pavojingos tiek žmonėms, tiek augintiniams. Tačiau jos yra labai tingios – slepiasi aukštoj žolėj arba šildosi ant akmenų saulėje, jei ant jų nelipsite ir neužblokuosite joms kelio – jos tiesiog ir toliau chill’ins. Žodžiu, jei jau vykstate į Žemuosius Tatrus – pasidomėkite kaip elgtis su vietiniais šių teritorijų gyventojais.
Kas liečia patį žygį – mes pradėjom daryti poilsio stoteles jau po pirmų gerų 20 minučių. Darėm jų labai daug. Pusė kelio buvo akmenys, kažkiek stačiai, tad greit sukilo pulsas nuo lipimo. Kita pusė buvo akmenys, žvyras ir laiptai su mediniais rastais kaip pakopomis. Kiekvieną kart lipant atrodė, kad darėm nesibaigiančią įtūpstų treniruotę. Jei laikrodis nemelavo, vien į viršų užlipti suvaikščiojom netoli 250 kartų po 3 metrus (arba tiems, kas seka savo fitness ir cardio rodiklius – 250 floors climbed, į vieną pusę). Panašiai rodė ir maps’ai – pakilimas žygio metu bus apie 700 metrų nuo starto vietos.
Pasiekus pirmąją viršūnę (Chata Štefánika) – nusprendėm, kad gana (visgi, vistiek įkopėme į šiokią tokią 1741 metrų viršūnę). Vaizdai nuostabūs, kalnų trobelėje alus po 1.5€ – 2€ taip pat nuostabus, daug vietinių patiekalų jėgoms atgauti. Nuo čia galite toliau kilti iki Ďumbier viršūnės ar šalia esančių mažesnių viršūnių.
Apibendrintai
Slovakijos gamta yra kažkas, ką reikia pamatyti gyvai, ir deja tam neužtenka vos kelių dienų. Taip, tai neprilygsta Alpėms ar Dolomitams, tačiau taip arti ir patogiai turime ne ką prastesnį pasirinkimą kai norisi tiesiog paexplore’inti ar pasitikrinti savo fizinį pasirengimą. Ir taip, yra niuansų keliaujant su keturkoju, bet visa informacija prieinama internete – iš tikro viskas paprasčiau, nei atrodo.
Pagrindiniai dalykai šie:
- reikalinga vinjetė mokamiems keliams (naudokite e-vinjetę iš eznamka.sk).
- turėkite antsnukį šuniui, jei kilsite keltu ar žygiuosite trail’ais kur to reikalauja.
- jei planuojate keltis keltuvu į viršų arba leistis juo žemyn nuo kalno, atsižvelkite į tai, kad jie gali būti išjungti dėl oro sąlygų ar tech. aptarnavimo darbų, turėkite pasiruošę veiklos ar užkandžių, gėrimų kol lauksite keltuvo. Mums taip nutiko leidžiantis žemyn nuo Skalnate Pleso per baisų lietų, teko gerą valandėlę laukti kol baigsis tech. aptarnavimas.
- turėkite šuniui ne tik vandens, bet ir alternatyvių atsigaivinimo pasirinkimų – agurkas, sultinys, graikiškas jogurtas, ir t.t. Bozzis ne kartą atsisakė gerti vandenį kalnuose, nes kvapukai buvo įdomiau 🙂 Visa laimė, turėjom įsimetę sultinio būtent tam.
- batai šuniui – privaloma, nes didžioji dalis trail’ų iš akmenų arba mix’o su žvyru, tad tiek kepinant saulei, tiek lietui lyjant – pavojinga.
- nebūtina, bet labai pasiteisino diržas ir amortizuojantis pavadėlis (mes naudojam Non-stop dogwear canicross diržą ir pavadėlį arba žygiams skirtą touring bungee leash), ypač kai reikėjo balansuoti sudėtingesnėse vietose.
- pirmoji vaistinėlė šuniui ir vaistai nuo pykinimo – Bozziui visa laimė nieko neprireikė, bet patiems slėgio pokytis pirmomis valandomis tikrai jautėsi, pasirūpinkite savo keturkoju iš anksto just in case.
- pasidomėkite kaip elgtis Žemuosiuose Tatruose – dėl meškų, gyvačių, kalnų ožių.
- kelionių draudime turėkite įtrauktą pagalbą kalnuose, nes Slovakijoje, priešingai nei Lenkijoje, ji mokama.
- nebijokite vykti į Aukštuosius Tatrus. Yra be galo daug trail’ų ir vietų, kurias galima pasiekti su šunimi, visa patogi info jų oficialioje svetainėje. Ir labai daug vietų įleidžia su šunimi – pradedant apgyvendinimu ir restoranais, baigiant įvairiomis lankytinomis vietomis.
- Ant TANAP’o pateikto žemėlapio esantys trail’ai ne visai atitinka jų pačių pateiktą sąrašą, tad geriau pasitikėkite sąrašu. Tas pats galioja ir trail’ų aprašymams įvairiose programėlėse – pastebėjome, kad dalis jų neatitinka ir keliukai yra šviežiai atnaujinti (pvz. vietoje žolės žvyras, kai kur net ištiestas asfaltas).
Ai, ir nepasikuklinkite aplankyti mažiau populiarių vietų – kriokliai, ežerai, miškeliai, atviros pievos puikus pasirinkimas su šunimi, kai nesinori žmonių šurmulio 🙂